Dubens dugnas • Dubens organų nusileidimas • Šlapimo nelaikymas • Moterų sveikata
Dubens dugno raumenis reikia treniruoti kaip ir kitus kūno raumenis
Maždaug 1 iš 10 moterų susiduria su šlapimo pratekėjimu sportuojant, kosint, juokiantis, šokinėjant ant batuto ar atliekant kitą fizinę veiklą. Daugiau nei pusei vyresnių nei 50 metų moterų pasireiškia tam tikro laipsnio dubens organų nusileidimas, dar vadinamas prolapsu. Iki 80 metų amžiaus 13–19 % moterų tenka atlikti dubens organų nusileidimo operaciją. Skaičiai iš tiesų verčia susimąstyti…
Nors dubens dugno problemos yra labai dažnos, apie jas vis dar kalbama per mažai. Daugelis moterų simptomus sieja su amžiumi ar gimdymu ir mano, kad su jais tiesiog reikia susitaikyti. Tačiau ankstyvas dėmesys simptomams, tinkamai parinkti dubens dugno pratimai ir specialisto konsultacija gali padėti išvengti problemos progresavimo.
Trumpai: dubens organų nusileidimas – tai būklė, kai vienas ar keli dubens organai pasislenka žemyn iš savo įprastos padėties. Gali atsirasti sunkumo ar spaudimo jausmas makštyje, šlapimo pratekėjimas, jausmas, kad kažkas slenka žemyn, arba diskomfortas fizinio krūvio metu. Esant lengvesniems simptomams, gali padėti taisyklingas dubens dugno raumenų stiprinimas ir specialisto konsultacija.
Kas yra dubens organų nusileidimas?
Dubens organų nusileidimas, arba prolapsas, – tai būklė, kai vienas ar keli dubens organai pasislenka iš savo įprastos padėties ir nusileidžia į makštį arba išsikiša pro ją. Taip nutinka susilpnėjus ir išsitampius jungiamiesiems audiniams bei raumenims, kurie laiko dubens organus taisyklingoje padėtyje.
Prolapsas gali apimti gimdą, šlapimo pūslę, tiesiąją žarną, o po gimdos pašalinimo – gimdos kaklelį arba makšties skliautą.
Stiprūs ir treniruoti dubens dugno raumenys yra labai svarbūs
Jie padeda kontroliuoti šlapimo pūslę, palaikyti normalią lytinę funkciją ir išlaikyti dubens organus taisyklingoje padėtyje.
Kas gali susilpninti dubens dugno raumenis?
- nėštumas;
- gimdymas;
- lėtinis vidurių užkietėjimas;
- antsvoris;
- rūkymas;
- menopauzė;
- neurologinės ligos ar sutrikimai.
Nusilpusių dubens dugno raumenų simptomai
- šlapimo pratekėjimas kosint, čiaudint, juokiantis ar šokinėjant;
- dažnas poreikis šlapintis naktį;
- skausmas makšties srityje arba skausmas lytinių santykių metu;
- vidurių užkietėjimas;
- dubens organų nusileidimas.
Norint sumažinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo riziką bei palengvinti jau atsiradusius simptomus, labai svarbu išmokti taisyklingai įtempti ir atpalaiduoti dubens dugno raumenis.
Kada galima įtarti dubens organų nusileidimą?
Ne kiekvienas su dubens dugnu susijęs simptomas reiškia rimtą sveikatos problemą. Vis dėlto tam tikri pasikartojantys arba kasdieniam gyvenimui trukdantys simptomai neturėtų būti ignoruojami.
Dubens organų nusileidimą gali rodyti:
- spaudimo ar sunkumo jausmas makštyje arba pilvo apačioje;
- jausmas, kad kažkas slenka ar leidžiasi žemyn;
- šlapimo pratekėjimas fizinio krūvio metu;
- sunkumai visiškai ištuštinant šlapimo pūslę ar žarnyną;
- diskomfortas lytinių santykių metu;
- dienos pabaigoje arba po fizinio krūvio sustiprėjantys simptomai.
Jeigu šie simptomai atsirado po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba pradėjus intensyviau sportuoti ar dirbti fiziškai, verta juos aptarti su gydytoju ar dubens dugno srityje besispecializuojančiu kineziterapeutu.
Dubens dugno problemos nėra gėdingos
Nors šlapimo nelaikymas ir kitos dubens dugno problemos yra labai dažnos, daugelis moterų nežino, kad jų simptomus galima palengvinti. Apie šias problemas dažnai nedrįstama kalbėti net su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
Tačiau nei šlapimo pratekėjimas, nei dubens organų nusileidimas nėra priežastis jausti gėdą. Kuo anksčiau pradedama ieškoti pagalbos, tuo lengviau parinkti tinkamus pratimus ir gydymo būdus.
Kur ieškoti pagalbos dėl dubens dugno problemų?
Moterų sveikatos arba dubens dugno srityje besispecializuojantis kineziterapeutas gali įvertinti jūsų būklę ir sudaryti individualią dubens dugno raumenų treniruočių programą. Pačiai moteriai gali būti sunku suprasti, ar raumenys yra nusilpę, ar, priešingai, pernelyg įsitempę. Specialistas padės įvertinti raumenų būklę ir išmokys juos taisyklingai įtempti bei atpalaiduoti.
Dubens dugno raumenų treniruokliai, pavyzdžiui, išmanusis dubens dugno treniruoklis EMY.
Chirurginis gydymas, kai jį rekomenduoja gydytojas.
Specialisto konsultacija ir taisyklingos treniruotės namuose gali papildyti viena kitą ir padėti nuosekliai siekti geresnių rezultatų.
Ar dubens dugno pratimai gali padėti esant šlapimo nelaikymui?
Tikriausiai esate girdėjusios posakius „vos neapsišlapinau iš juoko“ arba „nejuokinkite manęs, nes gali nutikti nelaimė“. Nors kartais tai pasakoma juokais, šlapimo pratekėjimas juokiantis yra reali ir daugeliui moterų pažįstama problema.
Jeigu juokiantis, kosint, čiaudint ar sportuojant tampa sunku sulaikyti šlapimą, tai gali kelti nepatogumų ir riboti kasdienę veiklą.
Norime, kad galėtumėte juoktis, sportuoti ir gyventi aktyviai nesibaimindamos šlapimo pratekėjimo. Todėl buvo sukurtas išmanusis dubens dugno raumenų treniruoklis EMY, skirtas patogiai ir taisyklingai treniruoti dubens dugno raumenis namuose.
Pirmasis žingsnis sprendžiant problemą – kreiptis pagalbos. Pasikalbėkite su gydytoju arba dubens dugno srityje besispecializuojančiu kineziterapeutu ir papasakokite apie jaučiamus simptomus.
Reguliariai treniruojant dubens dugno raumenis galima pagerinti jų kontrolę. Belaidis EMY treniruoklis naudoja biologinio grįžtamojo ryšio technologiją, todėl treniruotės metu galite matyti, ar įtempiate tinkamus raumenis ir kaip jums sekasi juos atpalaiduoti.
Peržiūrėti EMY treniruoklį Treniruotės namuose su biologiniu grįžtamuoju ryšiu
Kaip taisyklingai stiprinti dubens dugno raumenis?
Norint stiprinti dubens dugno raumenis, svarbu išmokti juos taisyklingai įtempti ir visiškai atpalaiduoti. Atpalaidavimas yra ne mažiau svarbus nei pats raumenų įtempimas.
Kaip įtempti dubens dugno raumenis?
Lėtai iškvėpkite, pilvui švelniai judant į vidų, ir aktyvinkite dubens dugno raumenis taip, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą. Stenkitės neįtempti sėdmenų ir šlaunų raumenų.
Įtempimo jėga turėtų siekti maždaug 70–80 % didžiausios jūsų pastangos. Svarbu pajusti, kad aktyvinamas visas dubens dugnas.
Uždėkite pirštus ties klubakauliais ir paslinkite juos kelis centimetrus pilvo centro link. Įtempus dubens dugno raumenis šioje vietoje galima pajusti lengvą suaktyvėjimą, o atpalaidavus įtampa turėtų išnykti.
Kaip atpalaiduoti dubens dugno raumenis?
Lėtai įkvėpkite, leisdamos pilvui švelniai išsiplėsti, ir sąmoningai atpalaiduokite dubens dugno raumenis.
Labai svarbu raumenis atpalaiduoti visiškai, o ne laikyti juos nuolat įtemptus. Jeigu nesate tikros, ar pratimus atliekate taisyklingai, kreipkitės į dubens dugno srityje besispecializuojantį kineziterapeutą.
Kaip EMY padeda treniruoti dubens dugno raumenis?
EMY dubens dugno treniruoklis veikia kartu su mobiliąja programėle. Programėlėje rasite daugiau nei 30 skirtingų žaidimų ir treniruočių, kurių metu pagal ekrane rodomus signalus reikia įtempti arba atpalaiduoti dubens dugno raumenis.
Šie pratimai panašūs į tuos, kuriuos gali rekomenduoti kineziterapeutas. Tačiau savarankiškai atliekant Kėgelio pratimus ne visada lengva suprasti, ar įtempiami tinkami raumenys ir ar susitraukimas yra pakankamas.
EMY suteikia biologinį grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku, todėl programėlėje galite matyti raumenų darbą ir sekti treniruočių pažangą.
EMY naudotojų atsiliepimuose minima, kad pirmuosius pokyčius galima pastebėti maždaug po trijų savaičių reguliarių treniruočių. Viena treniruotė trunka apie 5–15 minučių, o treniruotis rekomenduojama 3–5 kartus per savaitę, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Naudotojos pasakoja, kad reguliariai treniruodamos dubens dugno raumenis vėl galėjo patogiau naudoti tamponus, jodinėti, lankyti zumbos treniruotes, leistis į žygius ir laisviau juoktis nesibaimindamos šlapimo pratekėjimo.
Siekiant rezultatų svarbiausia yra REGULIARUMAS. Pastebėjus pirmuosius pokyčius, treniruočių nereikėtų nutraukti. Reguliarios treniruotės padeda palaipsniui stiprinti raumenis ir palaikyti pasiektus rezultatus.
Kada kreiptis į specialistą?
Kuo anksčiau pradedama spręsti dubens dugno problema, tuo didesnė tikimybė palengvinti simptomus ir neleisti jiems progresuoti.
Į gydytoją arba kineziterapeutą verta kreiptis, jeigu:
- šlapimo pratekėjimas trukdo sportuoti ar atlikti kasdienę veiklą;
- jaučiate spaudimą arba sunkumą makšties srityje;
- atrodo, kad kažkas slenka ar leidžiasi žemyn;
- simptomai sustiprėja dienos pabaigoje arba po fizinio krūvio;
- nesate tikros, ar dubens dugno raumenys yra nusilpę, ar pernelyg įsitempę;
- simptomai atsirado po gimdymo arba menopauzės laikotarpiu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar dubens organų nusileidimą visada reikia operuoti?
Ne. Lengvesniais atvejais pirmiausia gali būti rekomenduojami dubens dugno raumenų pratimai, gyvenimo būdo pokyčiai ir kineziterapeuto arba gydytojo priežiūra.
Ar dubens organų nusileidimas gali pasireikšti jaunai moteriai?
Taip. Dubens organų nusileidimas gali atsirasti po nėštumo ir gimdymo arba tuomet, kai dubens dugnas ilgą laiką patiria didelį krūvį.
Ar šlapimo pratekėjimas visada reiškia dubens organų nusileidimą?
Ne. Šlapimo pratekėjimą gali sukelti įvairūs dubens dugno funkcijos sutrikimai. Todėl pasireiškus simptomams rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba kineziterapeutu.
Ar Kėgelio pratimai gali padėti?
Taip. Taisyklingai ir reguliariai atliekami Kėgelio bei kiti dubens dugno pratimai daugeliui moterų gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti raumenų kontrolę.
Kaip greitai galima pastebėti rezultatus?
Kai kurios moterys pirmuosius pokyčius pastebi po kelių savaičių. Tačiau siekiant stabilesnių rezultatų dubens dugno raumenis svarbu treniruoti reguliariai ir ilgesnį laiką.