Tikra patirtis • Stresinis šlapimo nelaikymas • Dubens dugnas • EMY
„Tai dabar jau drįsti nusičiaudėti ir viešoje vietoje?“ – tikra EMY naudojimo patirtis
Prieš kelias dienas draugė manęs paklausė, kaip man sekasi naudoti EMY. Džiaugdamasi papasakojau, kad jau po trijų savaičių pastebiu nedidelius, tačiau kasdieniame gyvenime labai svarbius pokyčius. Ji man atsakė: „Tai dabar jau drįsti nusičiaudėti ir viešoje vietoje?“
Taip, ji tai pasakė juokaudama, tačiau pataikė tiesiai į dešimtuką. Dabar prekybos centre ar vaikų žaidimų aikštelėje pajutusi artėjantį čiaudulį nebepuolu į paniką. EMY treniruotės prie to labai prisidėjo.
Trumpai: tai vienos mamos asmeninė patirtis susidūrus su stresiniu šlapimo nelaikymu, atsistatymu po gimdymo ir dubens dugno treniruotėmis naudojant EMY. Tai nėra pažadas, kad kiekviena moteris pasieks tokį patį rezultatą. Tačiau ši istorija atvirai parodo, kaip reguliarios treniruotės ir biologinį grįžtamąjį ryšį suteikianti priemonė gali padėti realiame gyvenime.
Norėdama viską papasakoti atvirai, turiu pradėti nuo nėštumo pabaigos
Tikriausiai visos esame girdėjusios posakį „apsišlapinti iš juoko“. Ką jis iš tiesų reiškia, supratau būdama aštunto nėštumo mėnesio pabaigoje, kai su draugais leidau smagų šeštadienio vakarą.
Kompanijoje buvo žmogus, kurio kone kiekvienas sakinys buvo juokingesnis už ankstesnį. Visi prie stalo kvatojosi – vieni šluostėsi ašaras, kiti bandė tarp juoko priepuolių bent trumpam įkvėpti.
Ir tuomet patyriau tikrą šoką: pasirodo, juokiantis iš tiesų gali pratekėti keli lašai šlapimo. Kaip tai įmanoma? Juk akušerės rekomenduotus dubens dugno pratimus reguliariai atlikdavau beveik nuo pat nėštumo pradžios ir anksčiau nieko panašaus nebuvau patyrusi.
Kita vertus, mano pilvas tuo metu jau buvo tikrai įspūdingas. Jis net paskatindavo beveik nepažįstamus žmones klausti: „Cha cha, ar tikrai ten tik vienas kūdikis?“ Beje, tai vienas iš klausimų, kurių nė viena nėščioji nenori girdėti apie savo kūną.
Tačiau faktas liko faktu – dėl nėštumo ir ilgo juoko mano dubens dugno raumenys tiesiog pavargo, o rezultatas buvo keli pratekėję šlapimo lašai.
Mano dubens dugno raumenys patyrė didelę traumą. Buvau apimta nevilties ir beveik nenorėjau išeiti iš namų
Tuomet atėjo gimdymas. 2022 metų birželį, 41 savaitę ir 5 dienas, gimdymas buvo sužadintas. Iš viso jis truko 33 valandas, iš kurių net tris valandas stūmiau.
Kūdikis buvo tokioje padėtyje, kad man pavykus jį pastumti du centimetrus į priekį, po sąrėmio jis vieną centimetrą pasislinkdavo atgal. Taip tęsėsi tris valandas. Mūsų mergaitė visiškai neskubėjo gimti – patogiai gulėjo prisidėjusi ranką prie skruosto.
Kai ji pagaliau gimė, sunkumai nesibaigė. Placenta neatsiskyrė, todėl mane nuvežė į operacinę, kur taikant epidurinę nejautrą ir narkozę medikai galėjo ją pašalinti. Mano dubens dugno raumenims tai buvo labai didelė trauma.
Be to, dvi dienas turėjau kateterį. Atrodė, kad mano šlapimo pūslė po visko nusprendė, jog jai nebereikia nieko sulaikyti.
Kitą dieną po gimdymo ir kateterio pašalinimo slaugytoja padėjo man atsistoti. Atsistojusi tiesiog pasišlapinau jai ant kojos. Tokia situacija kartojosi visą laiką, kol buvau ligoninėje. Nakčiai kateterį teko įvesti iš naujo, kad apskritai galėčiau išsimiegoti.
Net grįžus namo iš ligoninės pirmuosius du ar tris mėnesius šlapimas pratekėdavo nuolat, nes mano dubens dugno raumenys buvo labai ištempti ir nusilpę. Buvau visiškai sugniuždyta ir beveik nenorėjau išeiti iš namų.
Oficiali diagnozė – stresinis šlapimo nelaikymas
Tų pačių metų spalį pradėjau pirmąjį kineziterapijos kursą. Jo metu pavyko atkurti maždaug 70 % mano dubens dugno raumenų funkcijos. Tačiau šlapimo pratekėjimas neišnyko.
Su gydytoju susitarėme, kad savarankiškai tęsiu pratimus, o jeigu baigus žindyti problema išliks, grįšiu pakartotinei konsultacijai.
Problema neišnyko. Ji vis dar buvo kartu su manimi praėjus daugiau nei pusantrų metų. Oficiali mano diagnozė – stresinis šlapimo nelaikymas.
Pradėjau dar vieną kineziterapijos kursą. Nors kineziterapeutė tikėjo, kad mums pavyks išspręsti problemą, tam tikru metu situacija man atrodė beveik beviltiška.
Mano atveju tai nebuvo vien keli lašai šlapimo šokinėjant ant batuto. Negalėdavau nubėgti net trijų žingsnių paskui savo vaiką, kad neprasidėtų šlapimo pratekėjimas.
Tuomet greta reguliarios kineziterapijos mano gyvenime atsirado EMY
Atidarydama pakuotę tiksliai nežinojau, ko tikėtis. Pats prietaisas yra nedidelis, dailus ir labai diskretiškas. Kai jis dėkle stovi ant spintelės, niekas net neįtartų, kokia naudinga priemonė slepiasi viduje.
Svarbiausia EMY dalis atsiskleidžia jį sujungus su mobiliąja programėle. Vadovaujantis aiškiomis instrukcijomis, išmanusis dubens dugno raumenų treniruoklis EMY susiejamas su telefonu arba kitu išmaniuoju įrenginiu ir galima pradėti treniruotę.
Kodėl gi kasdien dešimt minučių nepažaidus smiginio ar nepasileidus į virtualų nuotykį gamtoje, tuo pat metu treniruojant dubens dugno raumenis?
Žaidimų privalumas tas, kad savarankiškai atliekant pratimus ne visada lengva suprasti, ar raumenis įtempi pakankamai stipriai ir ar visiškai juos atpalaiduoji. EMY raumenų darbą užfiksuoja iš karto.
Todėl gali būti tikresnė, kad pratimus atlieki tinkamai. Be to, programėlėje galima stebėti savo pažangą pagal atskiras treniruotes ir savaites.
Pirmą kartą naudoti EMY buvo ir įdomu, ir šiek tiek nedrąsu
Galvoje sukosi daug klausimų. Ar pavyks rasti tinkamą prietaiso padėtį? Ar mano raumenys apskritai pakankamai stiprūs, kad EMY užfiksuotų jų susitraukimą?
Tinkamą padėtį rasti iš tikrųjų nėra sudėtinga. Jeigu prietaisas įstatomas per giliai, jis neužfiksuoja dubens dugno raumenų susitraukimo ir tai iš karto matyti programėlėje.
Jeigu prietaisas paliekamas per daug išorėje, pirmojo stipresnio susitraukimo metu jis gali tiesiog išslysti. Taip, man tai nutiko ne vieną kartą – ir, tiesą sakant, situacija buvo gana juokinga.
Radus tinkamą padėtį belieka pasirinkti norimą žaidimą ir pradėti treniruotę. Labai naudinga tai, kad tiek žaidimo pradžioje, tiek jo metu prietaisas persikalibruoja, kad kuo tiksliau stebėtų individualų raumenų darbą.
Taip aš žaidžiau, o pažangos lentelėse stebėjau savo rezultatus. Jau prieš pradėdama treniruotes žinojau, kad man sunku ir greitai aktyvinti raumenis, ir ilgiau išlaikyti jų įtempimą. EMY programėlės duomenys tai labai aiškiai parodė.
Koks gi būtų treniruočių procesas be geresnių ir sunkesnių dienų?
Pastebėjau, kad mano savijauta ir raumenų pajėgumas kito priklausomai nuo menstruacijų ciklo. Tai buvo aiškiai matyti ir EMY programėlėje pateikiamuose treniruočių rezultatuose.
Likus maždaug savaitei iki menstruacijų mano raumenys atrodydavo šiek tiek silpnesni. O praėjus savaitei po menstruacijų jausdavausi tarsi atgavusi naujų jėgų ir asmeninius rezultatus pagerinti būdavo gerokai lengviau.
Man buvo ramu pamatyti, kad visos dienos neprivalo būti vienodos. Kartais pažanga labai aiški, o kartais atrodo, kad žengi du žingsnius į priekį ir vieną atgal. Tačiau tai yra normali proceso dalis.
Tačiau mano pažangą rodė ne vien programėlės lentelės
Prieš pradėdama treniruotis su EMY atlikau sau nedidelį testą. Norėjau išsiaiškinti, kiek skirtingų fizinių pratimų galiu atlikti iki tol, kol pradeda pratekėti šlapimas.
Mano pradinis rezultatas buvo toks:
- Šuoliukai išskėčiant ir suglaudžiant kojas: vos 10 šuoliukų ir turėdavau sustoti.
- Atsilenkimai: maždaug 5 pakartojimai, o daugiau atlikti nebedrįsdavau.
- Bėgimas: nepavykdavo nubėgti daugiau nei trijų žingsnių.
Pradėjau nuo klasikinio pratimo – šuoliukų išskėčiant ir suglaudžiant kojas. Atlikusi vos dešimt šuoliukų turėdavau sustoti, nes priešingu atveju šlapimo pratekėjimo nebūčiau išvengusi.
Tuomet išbandžiau paprastus atsilenkimus. Šis pratimas man kėlė didelį nerimą, nes bijojau, kad vienu metu tiesiog atsidursiu šlapimo baloje. Po penkių atsilenkimų turėjau pasiduoti – baimė jau pradėjo virsti realybe.
Tačiau blogiausias man buvo bėgimas. Kad ir kaip stengiausi prieš pradėdama bėgti aktyvinti dubens dugno raumenis, negalėdavau nubėgti daugiau nei trijų žingsnių.
Po keturių savaičių jau galiu juoktis ir čiaudėti nebijodama, kad vėl pratekės šlapimas
Praėjus beveik keturioms savaitėms nuo treniruočių pradžios, džiaugiuosi matydama aiškią pažangą.
Dabar be didelio nerimo galiu atlikti 20 ar net daugiau šuoliukų išskėčiant ir suglaudžiant kojas. Aštuonis atsilenkimus atlieku visiškai ramiai, o geresnę dieną pavyksta atlikti ir dešimt.
Didžiausia mano baimė buvo bėgimas. Tačiau dabar vakarus leidžiu su savo mažyliu žaisdama gaudynes arba bėgiodama po namus ir stumdama jį žaisliniu automobiliu. Visa tai lydi daug juoko ir laimingo krykštavimo.
Rezultatus matau kasdieniame gyvenime. Galiu juoktis ir čiaudėti nepuldama į paniką, kad vėl pratekės šlapimas. Vėl galiu sportuoti ir mėgautis fizine veikla.
Taip, šlapimo pratekėjimo problema dar nėra visiškai išnykusi. Tačiau matau pažangą, o ji suteikia man vilties. Būtent ši viltis padeda reguliariai tęsti treniruotes. Tikiu, kad laikui bėgant rezultatai bus dar geresni.